Klauskite mūsų
ŠIAME PUSLAPYJE
Siekiame būti skaidrūs, prieinami ir suprantami visiems piliečiams
Esame euro zonos centrinis bankas ir dirbame apie 350 mln. Europos gyventojų labui. Stengiamės, kad kainos būtų stabilios ir padedame užtikrinti bankų saugumą.
Norite sužinoti daugiau apie mus, mūsų veiklą ir kokios įtakos ji turi jums? Spustelėję ant bet kurios iš toliau išvardytų temų rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, o pasinaudoję puslapio apačioje pateikta nuoroda galite patys užduoti mums klausimą.
Siekiame būti skaidrūs, prieinami ir suprantami visiems piliečiams
Apie ECB
Europos Centrinis Bankas (ECB) yra euro zonos centrinis bankas, atidžiai stebintis eurų banknotų ir monetų atsargas bei apyvartą. Mūsų pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą, o pagrindinis būdas, kaip šio tikslo siekiame, – nustatome tinkamas palūkanų normas.
Mes taip pat esame atsakingi už Bendrame priežiūros mechanizme (BPM) dalyvaujančių bankų priežiūrą.
Mūsų veiksmai grindžiami skaidrumo, nepriklausomumo ir atskaitingumo principais.
Paaiškinimas – kodėl ECB yra nepriklausomas? ECB aiškina apie atskaitomybęŠiuo metu yra 24 oficialiosios ES kalbos ir su mumis galite bendrauti bet kuria iš jų. Kalbos, kuriomis bendraujame su piliečiais, priklauso nuo tikslinės auditorijos ir nuo konkrečių aplinkybių. Teisės aktus ECB skelbia visomis oficialiosiomis ES kalbomis, o jo darbo kalba yra anglų.
ECB priklauso ES šalių centriniams bankams. Kiekvienos šalies dalis ECB kapitale priklauso nuo tos šalies gyventojų skaičiaus ir bendrojo vidaus produkto (BVP); abu šie veiksniai yra vienodai svarbūs. Eurą naudojančios šalys įneša daugiau kapitalo negu euro nenaudojančios šalys. Šie įvairūs veiksniai sudaro vadinamąjį kapitalo raktą, pagal kurį nustatoma kiekvieno nacionalinio centrinio banko mokėtina suma.
Paaiškinimas – kam priklauso ECB?Kaip ir kitos įstaigos, ECB uždirba pelno ir patiria nuostolių. ECB grynasis pelnas ir nuostoliai paskirstomi euro zonos nacionaliniams centriniams bankams. ECBS statute nustatyta, kad iki 20 % pelno galima pasilikti kaip atsargas, o likusi pelno dalis turi būti paskirstoma ECB dalininkams proporcingai jų apmokėtoms dalims. Nuostolius galima padengti iš bendrojo atsargų fondo, atitinkamų metų pelno arba iš kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui skirtos sumos.
Paaiškinimas – ar ECB uždirba pelno?Valdančioji taryba išreiškė visapusišką palaikymą Ukrainos žmonėms.
Įgyvendinome ES bei Europos valstybių vyriausybių priimtas sankcijas ir esame pasirengę imtis visų reikiamų veiksmų kainų ir finansiniam stabilumui euro zonoje palaikyti.
Sužinokite daugiau
2022 m. vasario 25 d. pranešimas spaudai Daugiau apie Rusijos invaziją į Ukrainą DUK apie invaziją į Ukrainą ir ECB bankų priežiūrąPinigų politika
ECB pinigų politika – tai visos priemonės, kurių imamasi, siekiant daryti įtaką pinigų kainai ir prieigai prie jų, kad būtų įgyvendintas mūsų kainų stabilumo tikslas. Mūsų pagrindinė pinigų politikos priemonė – kelios ECB pagrindinės palūkanų normos. Bet koks šių palūkanų normų pokytis daro poveikį (pasireiškiantį po kelių mėnesių) palūkanų normoms visoje ekonomikoje, įskaitant tas, kurias komerciniai bankai taiko skolindami privatiems asmenims ir įmonėms. Prireikus, galime naudoti ir kitas priemones, padedančias siekti pagrindinio mūsų tikslo – palaikyti kainų stabilumą.
Naujausi pinigų politikos sprendimai Mūsų kainų stabilumo tikslas ir strategijos peržiūra Kas yra pinigų politika?Kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnyje, pagrindinis ECB uždavinys – palaikyti kainų stabilumą. Valdančioji taryba mano, kad kainų stabilumas geriausiai palaikomas, kai siekiama, kad infliacija, apskaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), vidutiniu laikotarpiu būtų 2 % dydžio.
Stabilios kainos skatina įmones investuoti, o gyventojams lengviau planuoti išlaidas. Be to, esant stabilioms kainoms, stiprėja pasitikėjimas mūsų valiuta, nes už tam tikrą sumą eurais galima įsigyti tiek pat prekių ir paslaugų.
Paaiškinimas – kodėl stabilios kainos svarbu? Kodėl siekiame 2 % dydžio infliacijos?Kad galėtume veiksmingai užtikrinti kainų stabilumą, mums reikia patikimo infliacijos mato. Tuo tikslu stebime daugybės prekių ir paslaugų, kurias žmonės paprastai perka (įskaitant maisto produktus, drabužius ar automobilius, taip pat paslaugas, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų planus, traukinius bilietus ir nuomojamą būstą) kainas. Duomenys apie visa tai mums padeda susidaryti nuomonę apie bendrą kainų raidą ekonomikoje.
Tokios bendresnės padėties matas yra suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI). Šis rodiklis, mūsų nuomone, yra tinkamiausias vertinti, kaip mums sekasi įgyvendinti kainų stabilumo tikslą. Šiuo indeksu matuojamas vartotojų kainų kilimas, t. y. euro zonos namų ūkių perkamų vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai bėgant laikui.
Jis vadinamas suderintu indeksu, nes visos ES šalys taiko tą pačią metodiką. Dėl to šalių duomenis galima palyginti tarpusavyje.
SVKI sudaro Eurostatas ir nacionalinės statistikos institucijos, taikydami suderintus statistikos metodus.
Infliacijos apskaičiavimas ir strategijos peržiūraInfliacija pastaraisiais mėnesiais mažėjo, tačiau tebėra per didelė. Infliacijos mažėjimui įtakos turėjo mažėjančios energijos kainos, kurios buvo labai pakilusios Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Tačiau maisto produktų ir paslaugų kainos vis dar sparčiai kyla. Kainų spaudimas daugelyje sektorių tebėra didelis dėl uždelsto pastaruoju laikotarpiu fiksuoto energijos kainų ir kitų sąnaudų šuolio. Užslopinta paklausa po pandemijos, uždelstas tiekimo trikdžių poveikis ir didėjančios pelno maržos bei darbo užmokestis taip pat prisideda prie prekių ir paslaugų kainų kilimo.
Esame už eurą atsakingas centrinis bankas ir mūsų pareiga – palaikyti kainų stabilumą. Kai kainos kyla per greitai, t. y. kai infliacija yra pernelyg didelė, ECB pagrindinių palūkanų normų didinimas mums padeda vidutiniu laikotarpiu sugrąžinti infliaciją į tikslinį 2 % lygį.
Atidžiai stebime ir infliacijos lūkesčius – šiuo metu gyventojai dėl infliacijos patiria įtampą ir daugelis nerimauja, kad ji nesumažės. Palūkanų normų didinimas padeda mums perduoti žinią, jog neleisime, kad infliacija ilgesnį laiką viršytų 2 %, o tai padeda suvaldyti infliacijos lūkesčius.
Padidinome palūkanų normas. Ką tai reiškia jums?Kartais, kai esama rizikos, kad ilgesnį laiką laikysis maža infliacija, centriniai bankai perka finansinį turtą, pavyzdžiui, vyriausybių ar įmonių obligacijas, taip siekdami sumažinti ilgesnės trukmės laikotarpio palūkanų normas. Tokie turto pirkimai padeda ekonomikai, nes skatinamas vartojimas bei investicijos ir galiausiai prisidedama prie to, kad, sustiprėjus kainų spaudimui, infliacija pakiltų iki tikslinio 2 % dydžio.
Dėl padidėjusios infliacijos ECB nuo 2022 m. liepos mėn. nebevykdo grynųjų pirkimų ir nusprendė nuo 2023 m. liepos mėn. nutraukti reinvesticijas pagal turto pirkimo programą.
Paaiškinimas – kaip veikia kiekybinis skatinimas Paaiškinimas – kaip veikia ECB turto pirkimo programa?Savo naująją pinigų politikos strategiją paskelbėme 2021 m. liepos 8 d. Nuo ankstesnės strategijos peržiūros, vykdytos 2003 m., ir euro zonos, ir pasaulio ekonomika labai pasikeitė. Sumažėjęs našumas, pakitusi demografinė padėtis ir finansų krizės padariniai sumažino mūsų gebėjimą pasiekti savo tikslus vien tik keičiant pagrindines palūkanų normas. Be to, pinigų politikos įgyvendinimą taip pat apsunkina globalizacija, skaitmenizacija, grėsmė aplinkos tvarumui ir finansų sistemos pokyčiai.
Nors mūsų įgaliojimai mums suteikti Sutartimis, pinigų politikos strategiją kuriame patys. Šioje strategijoje apibrėžiame, kaip ketiname pasiekti mūsų pagrindinį tikslą – kainų stabilumą – euro zonoje, taikydami tinkamas pinigų politikos priemones. Pagal naująją strategiją ECB siekia simetrinio 2 % dydžio infliacijos tikslo. Tai reiškia, kad už tikslinį dydį mažesnė infliacija yra lygiai taip pat nepageidautina kaip ir per didelė infliacija.
Daugiau apie strategijos peržiūrąNorite sužinoti daugiau apie mūsų pinigų politikos priemones ir sprendimus?
Daugiau apie pinigų politiką Paaiškinimai – pinigų politikaNorite sužinoti daugiau apie pagrindines strategijos peržiūros išvadas?
Klausimai ir atsakymai apie strategijos peržiūrąBankų priežiūra
Europos bankų priežiūros tikslas – užtikrinti Europos bankų sistemos saugumą ir patikimumą, padidinti finansinę integraciją bei stabilumą ir užtikrinti nuoseklią priežiūrą.
ECB aiškina apie Europos bankų priežiūrąBendras priežiūros mechanizmas (BPM) – tai Europos bankų priežiūros sistema. Jį sudaro ECB Bankų priežiūros tarnyba ir jame dalyvaujančių šalių nacionalinės priežiūros institucijos.
Apie BPM – per 3 minutesRaginame kiekvieną tiesiogiai mums pranešti apie įtariamus atitinkamų Sąjungos teisės aktų pažeidimus per mūsų pranešimų apie pažeidimus teikimo platformą. ECB užtikrina tinkamą ir asmenų, pranešančių apie pažeidimus, ir asmenų, kurie dėl jų kaltinami, apsaugą, taip pat visų susijusių asmens duomenų apsaugą.
ECB nuomone, labai svarbu, kad informacija būtų prieinama. Atsakydami į klausimus, kaip vykdome mūsų uždavinius, siekiame būti kuo skaidresni, bet kartu siekiame užtikrinti konfidencialumą.
Informacija apie konkrečius prižiūrimus bankus yra saugoma pagal profesinės paslapties reikalavimus, išdėstytus Europos teisės aktuose (pvz., Kapitalo reikalavimų direktyvoje).
Prieiga prie ECB dokumentų reglamentuojama 2004 m. kovo 4 d. Sprendimu ECB/2004/3, su pakeitimais. Laikydamiesi įsipareigojimo dirbti atvirai ir skaidriai ir sudaryti sąlygas tyrimams bei juos palengvinti, sukūrėme Viešą dokumentų registrą.
Žr. Viešą dokumentų registrąBankai, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB, vadinami svarbiomis įstaigomis, o netiesiogiai prižiūrimi bankai vadinami mažiau svarbiomis įstaigomis.
ECB prižiūrimų subjektų sąrašasPriežiūros institucijos vertina riziką, su kuria susiduria bankai, ir tikrina, ar jie yra pasirengę šią riziką tinkamai valdyti. Tai vadinama priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesu arba, trumpiau, SREP (angl. Supervisory Review and Evaluation Process). Juo siekiama užtikrinti nuoseklų bankų rizikos profilių vertinimą ir priimti sprendimus dėl būtinų priežiūros priemonių.
Daugiau apie SREPVykdydami testavimą nepalankiausiomis sąlygomis priežiūros specialistai tikrina, kaip gerai bankai yra pasirengę atremti finansinius ir ekonominius sukrėtimus. Šių testavimų rezultatai padeda priežiūros institucijoms nustatyti bankų pažeidžiamumo sritis ir, vykdant priežiūrinį dialogą, pradėti jas kuo anksčiau tvarkyti.
Daugiau apie testavimą nepalankiausiomis sąlygomisDėl pandemijos metu fiksuotų incidentų ir Rusijos invazijos į Ukrainą ypatingos svarbos paslaugų apsauga nuo išpuolių ir atjungimo tapo dar svarbesnė. Siekdamas sustiprinti ES finansų sektorių ir padaryti jį atsparesnį skaitmeniniams išpuoliams ECB analizuoja bankų patiriamą IT riziką ir vertina jų rizikos valdymo pajėgumus. Tuo tikslu naudojamasi ECB informavimo apie kibernetinius incidentus sistema ir peržiūrimi bankų atsakymai į metinį IT rizikos klausimyną. Be to, 2024 m. ECB pradės teminį kibernetinio atsparumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Jo tikslas – patikrinti, kaip bankai geba reaguoti į pavykusį kibernetinį išpuolį ir atsigauti po jo.
Skaitykite mūsų straipsnį „IT ir kibernetinė rizika – nuolatinis iššūkis“ IT ir kibernetinė rizika. Pagrindinės pastabosECB gali skirti sankcijas, t. y. pinigines baudas, svarbiems bankams, pažeidusiems tiesiogiai taikomus ES teisės aktus ar ECB sprendimus arba reglamentus. Jeigu pažeidžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais įgyvendinamos ES direktyvos, pažeidimus padaro fiziniai asmenys arba už pažeidimą reikia skirti nepiniginę baudą, ECB gali kreiptis į atitinkamą nacionalinę priežiūros instituciją (NKI), kad atitinkamas procedūras pradėtų ji. NKI vykdo tokias procedūras ir nusprendžia, kokia sankcija turi būti skirta, pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus.
Sankcijos, kurias ECB skiria vykdydamas savo priežiūros uždavinius, skelbiamos ECB interneto svetainėje:
Priežiūrinės sankcijos Daugiau apie sankcijasEuras ir mokėjimo sistemos
Euro sukūrimas buvo įspūdingas pasiekimas, suartinęs Europos žmones, nes keliauti, studijuoti ir dirbti užsienyje tapo daug paprasčiau ir saugiau. Mastrichto sutartimi pasiektas vienas svarbiausių Europos integracijos etapų. Be kitų dalykų, ja buvo paruoštas kelias bendros valiutos sukūrimui.
Kuo eurai naudingi europiečiams?ECB svarsto galimybę įvesti skaitmeninį eurą. Tai būtų Eurosistemos išleisti elektroninės formos pinigai. Šie pinigai būtų centrinio banko pinigai, todėl jie būtų nerizikingi. Šiuo metu grynieji pinigai yra vieninteliai centrinio banko pinigai, naudojami mažmeniniams mokėjimams. Skaitmeninis euras būtų papildomas būdas atlikti mokėjimus eurais – jis ne pakeistų grynuosius pinigus, bet juos papildytų. Jį būtų galima konvertuoti (santykiu 1:1) į visas kitas euro formas, pavyzdžiui, fizinius banknotus.
Skaitmeninis euras pasižymėtų ir skaitmeninės mokėjimo priemonės efektyvumu, ir centrinio banko pinigų saugumu. Tai padėtų ES išlikti nepriklausomai nuo skaitmeninių mokėjimo priemonių, sukurtų ir valdomų ne euro zonoje. Jis taip pat užtikrintų finansinį stabilumą ir piniginį suverenumą bei padėtų išlaikyti pasitikėjimą mokėjimais skaitmeniniame amžiuje.
Kriptoturtas iš esmės skiriasi nuo centrinio banko pinigų: jo kaina labai stipriai svyruoja, todėl sudėtinga jį naudoti kaip atsiskaitymo priemonę ar apskaitos vienetą. Kriptoturtas neturi savosios vertės ir jo neužtikrina jokia viešoji institucija. Yra panašių nuogąstavimų ir dėl stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų (angl. stablecoins): jų patikimumas galiausiai priklauso nuo emitento ir turto, kuriuo jos užtikrinamos. Jos taip pat yra priklausomos nuo to, ar emitentas įvykdys savo pažadą laikui bėgant išlaikyti stabilią jų vertę. O štai skaitmeninis euras būtų centrinio banko pinigai. Tai reiškia, kad jį leistų centrinis bankas ir jis būtų sukurtas taip, kad atitiktų piliečių poreikius: būtų užtikrintas ne tik privatumas, bet ir nerizikingumas.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, koks galėtų būti skaitmeninis euras, Eurosistemos ekspertai išskyrė keletą pagrindinių jo savybių. Tai – naudojimosi paprastumas, patvarumas, saugumas, efektyvumas, privatumas ir atitiktis teisės aktams. Kuriant skaitmeninį eurą būtų užtikrinama, kad jis būtų suderinamas su jau siūlomomis mokėjimo paslaugomis ir palengvintų europinių mokėjimų bei kitų paslaugų teikimą vartotojams.
Eurosistema neturi jokių interesų kaupti fizinių asmenų mokėjimų duomenis, stebėti jų mokėjimo įpročius ar teikti tokius duomenis valdžios įstaigoms ar kitoms viešosioms institucijoms.
Pradėdami naudotis skaitmeninio euro paslaugomis naudotojai tikriausiai turės atskleisti savo tapatybę, tačiau jų mokėjimams vis tiek galės būti garantuotas aukšto lygio privatumas.
Eurų banknotai yra apčiuopiamas ir matomas Europos vienybės simbolis, o mūsų pareiga yra juos nuolat atnaujinti. Praėjus 20 metų nuo pirmųjų eurų banknotų išleidimo, atėjo laikas peržiūrėti jų dizainą – tai įprasta nuolatinio banknotų kūrimo proceso dalis.
2021 m. gruodžio mėn. ECB pradėjo analizuoti idėjas dėl naujos banknotų temos. Tai pirmas žingsnis rengiantis atnaujinti eurų banknotų dizainą, kad jie taptų artimesni europiečiams, ir kartu užtikrinti, kad naujuose banknotuose ir jų apsaugos priemonėse būtų panaudotos geriausios ir tvariausios technologijos.
Dizaino atnaujinimo procesą sudaro du vienas po kito einantys etapai: naujos temos pasirinkimas ir naujų dizainų kūrimas. Į visą šį procesą įtraukiama ir plačioji visuomenė – visuomenės apklausas atlieka ir ECB, ir atskira tyrimų bendrovė.
Šiuo metu numatoma, kad ECB valdančioji taryba sprendimą dėl naujo eurų banknotų dizaino priims 2026 m.
Daugiau apie banknotų dizaino atnaujinimą500 eurų banknotai į apyvartą nebeleidžiami, tačiau tebėra teisėta mokėjimo priemonė, tad vis dar galite juos naudoti kaip atsiskaitymo ir kaupimo priemonę.
Daugiau apie 500 eurų banknotąEurų banknotų atvaizdų naudojimui ne profesionaliems tikslams mūsų išankstinio sutikimo nereikia, jeigu laikomasi visų galiojančių taisyklių (visų pirma Sprendimo ECB/2013/10 2 straipsnio). Taip siekiama užtikrinti, kad atvaizdas niekada nebūtų supainiotas su tikru banknotu, nes tai pakenktų pasitikėjimui eurais.
Jei didelės skiriamosios gebos eurų banknotų atvaizdus norite naudoti profesionaliems tikslams, turite kreiptis į mus el. pašto adresu [email protected], kad galėtume įvertinti jūsų prašymą. Jei jūsų prašymas bus patenkintas, jums bus išsiųsti atitinkami elektroniniai atvaizdai.
TARGET paslaugos – tai įvairios Eurosistemos plėtojamos ir valdomos paslaugos, užtikrinančios laisvą pinigų, vertybinių popierių ir įkaito judėjimą visoje Europoje
Šias finansų rinkos infrastruktūros paslaugas sudaro: T2 (didelės vertės mokėjimų vykdymas), T2S (atsiskaitymas už vertybinius popierius), TIPS (mažmeninių momentinių mokėjimų paslauga) ir ECMS (įkaito valdymo paslauga). Naudojantis visomis šiomis paslaugomis atsiskaitoma centrinio banko pinigais. T2 yra centrinių ir komercinių bankų dažniausiai naudojama platforma didelės apimties mokėjimams vykdyti.
ECB ir nacionaliniai centriniai bankai negali teikti informacijos apie atskirų, tiek atliekamų euro zonoje, tiek tarptautinių, banko pervedimų statusą.
Daugiau apie TARGET paslaugasTIPS – tai TARGET paslauga, kurią 2018 m. pradėjo teikti ECB ir nacionaliniai centriniai bankai. Ja naudodamiesi mokėjimo paslaugų teikėjai gali vykdyti lėšų pervedimus savo klientams realiu laiku visą parą. Naudojantis TIPS, momentiniai mokėjimai dabar gali būti atliekami greitai ir saugiai.
Daugiau apie TIPSKokia mūsų grynųjų pinigų strategija? Kodėl grynieji pinigai svarbūs? Kokie atsiskaitymo būdai populiarūs euro zonoje?
Kodėl mokėjimo sistemos yra tokios svarbios?
Apsilankykite mūsų svetainės skiltyje, skirtoje mokėjimams ir rinkomsKlimato kaita
ECB yra labai svarbu pagal savo įgaliojimus mažinti su klimatu susijusią riziką. Klimato kaita mums svarbi, nes ji turi įtakos ekonomikai, o tai savo ruožtu daro poveikį mūsų tikslui palaikyti kainų stabilumą. Tai taip pat turi įtakos tam, kaip mes prižiūrime bankus ir valdome savo pačių patiriamą su klimatu susijusią riziką.
Kodėl klimato kaita yra svarbi ECB?Savo interneto svetainėje reguliariai skelbiame informaciją apie tai, kaip ECB sprendžia su klimato kaita susijusius klausimus.
Klimato kaita ir ECB Klimato kaita ir bankų priežiūra ECB ir aplinkos apsaugaMūsų atsakas į koronavirusą
2020 ir 2021 m. ECB parengė keletą pinigų politikos ir bankų priežiūros srities priemonių, skirtų pandemijos poveikiui euro zonos ekonomikai sušvelninti ir visiems Europos piliečiams paremti.
Mūsų atsakas į pandemijąŠioje DUK rubrikoje pateikiama išsami informacija apie su pandemija susijusias priemones, kurias ECB Bankų priežiūros tarnyba įgyvendino 2020 ir 2021 m.
Viena iš tokių pinigų politikos priemonių buvo specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP) – turto pirkimo programa, pradėta vykdyti 2020 m. kovo mėn. Jos tikslas buvo padėti piliečiams, bendrovėms ir vyriausybėms gauti jiems reikalingų lėšų palankiomis sąlygomis ir taip padėti ekonomikai atremti pandemijos sukeltus sunkumus.
Paaiškinimas – kas yra specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)? Pranešimas spaudai apie SPPP2022 m. vasario 10 d. paskelbėme apie paskutinių laikinųjų paramos priemonių, kuriomis bankai vis dar galėjo naudotis, galiojimo pabaigą.
Ko mūsų veikla neapima
Ar ECB teikia paskolas tiesiogiai fiziniams asmenims arba įmonėms?
Ne, ECB nėra komercinis bankas ir neteikia banko paslaugų fiziniams asmenims arba įmonėms. Mes neteikiame paskolų, neatidarome taupomųjų sąskaitų, neturime ir internetinės bankininkystės svetainės.
Ar ECB Bankų priežiūros tarnyba atsakinga už vartotojų apsaugą ir kovą su pinigų plovimu?
Ne, vartotojų apsauga ir kova su pinigų plovimu nepatenka į ECB kompetencijos sritį. Už tai yra atsakingos nacionalinės kompetentingos institucijos. Jei turite nusiskundimų savo banku, kreipkitės tiesiogiai į jį patį arba į atitinkamą savo šalies tarnybą.
Informacija apie pinigų plovimo prevencijąApgaudinėjimas ir sukčiavimas
Sukčiavimas – piktnaudžiavimas ECB pavadinimu ir logotipu
ECB neteikia komercinio banko paslaugų. Mūsų tapatybe kartais piktnaudžiaujama atliekant netikrus finansinius sandorius ar vykdant kitokią nesąžiningą veiklą. Sukčiai taip pat gali apsimesti mūsų darbuotojais, juos minėti ar piktnaudžiauti ECB pavadinimu ir logotipu.