Puerto Rikas

Kitos reikšmės – Puerto Rikas (reikšmės).

Puerto Riko Sandrauga

isp. Estado Libre Asociado de Puerto Rico
angl. Commonwealth of Puerto Rico


Vėliava	Herbas

Himnas: „Borinkena“

Puerto Rikas žemėlapyje

Valstybinė kalba

ispanų, anglų

Sostinė

San Chuanas

Didžiausias miestas

San Chuanas

Valstybės vadovai
• Prezidentas
• Gubernatorius
• -

Joe Biden
Pedro Pierluisi
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

9 104 km² (169)
1,6 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

3 679 086 (135)
434 žm./km² (21)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2005 (progn.)
72,37 mlrd. $ (68)
27 000 $ (-)

Valiuta

JAV doleris

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC -5
netaikomas

Nepriklausomybė

Interneto kodas

.pr

Šalies tel. kodas

+1-787, +1-939

Puerto Rikas (isp. Puerto Rico), oficialiai Puerto Riko Sandrauga (isp. Estado Libre Asociado de Puerto Rico) – savivaldi, neinkorporuota JAV teritorija. Išsidėsčiusi šiaurės rytų Karibų jūros baseine, į rytus nuo Dominikos Respublikos.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Puerto Riko istorija, Karibų jūros regiono istorija

Kai europiečiai pirmą kartą atvyko į Puerto Riką, saloje gyveno tainų genties indėnai. Taínai salą vadino „Borinquén“.

Pirmas europiečių kontaktas su vietos gyventojais įvyko 1493 m. lapkričio 19 d. dieną, Kristupo Kolumbo antros kelionės į Antilų salas metu. Iš pradžių sala buvo pavadinta San Juan Bautista sala, šv. Jono Krikštytojo garbei, bet laikui bėgant salai prilipo Puerto Rico (isp. „Turtingas uostas“) vardas; tuo tarpu San Juan (San Chuanas) liko salos didžiausio miesto ir sostinės pavadinimas.

Ispanų konkistadoras Juan Ponce de León tapo pirmuoju Puerto Riko gubernatoriumi, kuris užėmė savo postą. Faktiškai pirmasis paskirtasis gubernatorius buvo Vicente Yáñez Pinzón, bet jis taip ir neatvyko į salą.

Sala buvo greitai kolonizuota ir tapo svarbi Ispanijos imperijos citadele Karibų jūroje. Bet XVII ir XVIII amžių ispanų kolonistų žvilgsniai nukrypo į žemynines teritorijas, taip sala ir nuskurdo.

Ispanija buvo suinteresuota apsaugoti salą nuo savo europietiškų priešų, per šimtmečius sala buvo smarkiai fortifikuota. Kad San Juan uostas būtų apsaugotas, buvo pastatytos La Fortaleza, El Castillo San Felipe del Morro ir Fort San Cristobal tvirtovės. Prancūzai, olandai ir anglai ne kartą bandė užgrobti Puerto Riką, bet nesugebėdavo ilgai išlaikyti okupuotos salos.

2012 m. lapkričio 6 d. vykusiame referendume Puerto Riko gyventojai nusprendė neskelbti nepriklausomybės ir tapti 51-ąja JAV valstija. Už tai balsavo 61,69%, norą nekeisti esamos padėties išreiškė 32,97% rinkėjų, o už nepriklausomybę pasisakė vos 5,34% balsavusiųjų. Rinkėjų aktyvumas buvo 81,33%.^[1]

Politinė sistema

Puerto Riko valstybės galva – JAV prezidentas. Vykdomąją valdžią sudaro vyriausybė, vadovaujama gubernatoriaus, o įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro dviejų rūmų parlamentas, sudarytas iš senato ir atstovų rūmų. Puerto Rikas turi vieną atstovą JAV Kongrese, kuris neturi balso teisės.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Puerto Riko savivaldybės

Kadangi Sandrauga suvienyta su JAV, Puerto Rikas neturi jokių pirmo lygio administracinių vienetų, kaip yra apspręsta JAV Vyriausybės. Puerto Rikas yra suskirstytas į 78 savivaldas, kiekviena savivalda turi savo merą ir savivaldos įstatymų leidžiamąjį organą, kuris yra renkamas ketverių metų kadencijai.

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Puerto Riko geografija

Puerto Rikas yra mažiausia Didžiųjų Antilų salyno dalis, taip pat pagrindinė Puerto Riko sala su mažesnėmis salomis, tokiomis kaip Vjekesas, Kulebra, Mona, Desečeo ir Kacha de Muertos. Iš trijų paskutinių salų tik Vjekese ir Kulebroje gyvenama ištisus metus. Monos saloje negyvenama ištisus metus, išskyrus Puerto Riko Gamtinių išteklių departamento tarnautojus. Pageidaujantys gali aplankyti salą ir pakeliauti po salą pėsčiomis, gavę reikiamus dokumentus.

Puerto Riko salos centrinė dalis kalnuota – ja driekiasi Centrinė Kordiljera (La Cordillera Central), kurios aukščiausia vieta yra Puntos kalnas (Cerro de Punta, 1338 m). Kita svarbi viršukalnė yra El Yunque, kurią supa El Junkės nacionalinis miškas. Prie šiaurinės ir pietinės pakrantės driekiasi žemumos.

Puerto Rikas išsidėstęs tropinio klimato juostoje. Didžiąją metų dalį lygumose vyrauja 24-28 °C temperatūra, kalnuose keletą laipsnių vėsiau. Šiauriniuose ir rytiniuose pavėjiniuose šlaituose iškrenta 1400–2500 mm kritulių, pietiniuose ir vakariniuose šlaituose – 800 mm kritulių per metus. Dažni uraganai (nuo birželio iki lapkričio).

Puerto Rike nėra ežerų, tiktai 17 dirbtinių tvenkinių. Upės trumpos, šiaurėje vandeningos, prasideda Centrinėje Kordiljeroje ir teka link vandenyno. Pagrindinė upė – La Plata.

Salos šiaurinėje dalyje vyrauja tropinės džiunglės, mišrieji miškai, tuo tarpu pietuose – sausi krūmynai. Puerto Rike (1998 m. duomenimis) yra 239 augalų, 16 paukščių, 39 roplių ir varliagyvių endeminės rūšys. Šalies simboliu laikomos endeminės Coquí (Eleutherodactylus sp.) varlės, puertorikinės amazonės. Dauguma gyvūnų ir augalų saugoma El Junkės nacionaliniame miške.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Puerto Riko ekonomika

1948 m. JAV pradėjo įgyvendinti planą, kuris turėjo įveikti ekonomikos sunkumus. Maži mokesčiai ir pigi darbo jėga pritraukė JAV kompanijas, ir ilgainiui tas planas padėjo pakelti salos pragyvenimo lygį.

Jūrų kelias į Panamos kanalą ir iš jo eina pro Puerto Riką, todėl salos laivyba ir prekyba klesti, nes sostinė San Chuanas yra vienas didžiausių gamtinių Karibų jūros uostų. Pagrindinės pramonės šakos yra naftos chemija, tekstilė, vaistų gamyba ir maisto pramonė. Auginama kava, ananasai, bananai, cukranendrės, kukurūzai, pupiniai augalai, ryžiai, daržovės. Gyvulininkystė. Nedideli vario ir mangano rūdų telkiniai. Išvystytas turizmas. Daug JAV kompanijų investavo kapitalą į Puerto Riko ekonomiką, todėl salos ūkis kuo toliau, tuo labiau priklauso nuo apdirbamosios pramonės ir paslaugų sferos. 89 % Puerto Riko eksporto išvežama į JAV.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Puerto Riko demografija

Dauguma gyventojų – ispanakalbiai. Neseni genetiniai tyrimai, įrodė įdomią Puerto Riko gyventojų kilmę. Kaip parodė mitochondrinis DNR tyrimas, net 61 proc. gyventojų turi indėnų moterų kilmę ^[2]. Likusieji 27 ir 12 proc. atitinkamai afrikiečių ir europiečių moterų kilmę. Y chromosomos analizė, kuri sutampa su vyriškos pusės genų palikimu, parodė, kad apie 70 proc. Puerto Rikiečių galėtų atsekti Europos vyrų geneologinę kilmę, 20 proc. afrikiečių ir tik mažiau negu 10 proc. vietinių čiabuvių vyrišką kilmę.

Vyraujanti kalba – ispanų. Anglų kalbą moka tik ketvirtadalis Puerto Riko gyventojų. 1991 m. gubernatorius Rafael Hernández Colón ispanų kalbą paskelbė vienintele vyriausybės kalba, ir dėl to liaudyje sulaukė didelio populiarumo, tačiau vėliau vėl buvo grąžinta anglų kalba.

Dominuojanti religija – katalikybė. Taip pat yra protestantų, daugiausia tarp atvykėlių iš JAV. Yra išpažįstančių animistines Afrikos religijas.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Puerto Riko kultūra

4 mln. salos gyventojų vienija Puerto Riko kultūra: ispanų kalba, tradicija, šokiai, dainos ir literatūra. Iki XXI a. pradžios salos kultūra buvo apmirusi, bet dabar vėl sužydėjo. Šalis garsėja savo dainininkais (iš Puerto Riko yra kilę Ricky Martín, Mark Anthony, Jennifer Lopez, ir kt.), aktoriais, gražuolėmis (Puerto Riko atstovės yra laimėjusios Mis Pasaulis, Mis Visata karūnas keletą kartų). Puerto Rike populiarios sporto šakos yra beisbolas, futbolas, krepšinis, tinklinis, boksas.

Nuorodos

↑ [1] Archyvuota kopija 2012-11-07 iš Wayback Machine projekto.
↑ Martínez Cruzado, Juan C. (2002). The Use of Mitochondrial DNA to Discover Pre-Columbian Migrations to the Caribbean:Results for Puerto Rico and Expectations for the Dominican Republic. KACIKE: The Journal of Caribbean Amerindian History and Anthropology [On-line Journal], Special Issue, Lynne Guitar, Ed. Available at: http://www.kacike.org/MartinezEnglish.pdf [Date of access: 25 September, 2006]