Šiaurės Amerika
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Šiaurės Amerika | |
.svg) | |
| Plotas | 24 709 000 km² |
|---|---|
| Gyventojų | 579 024 000 (2016) |
| Tankumas | 22,9 žm./km² |
| Valstybės | 23 |
| BVP (PPP) | 26,03 trln. JAV dol. (2019)[1] |
| BVP (nominalus) | 24,43 trln. JAV dol. (2019)[2] |
| BVP gyventojui | 49 240 JAV dol.[3] |
| Kalbos | anglų ispanų prancūzų |
| Laiko juostos | nuo UTC-2 iki UTC-10 |
Šiaurės Amerika – trečias pagal plotą žemynas, esantis šiaurės pusrutulyje, supamas Ramiojo, Atlanto ir Arkties vandenynų. Plotas 24 709 000 km². Žemynas šiaurėje driekiasi iki Šiaurės poliaračio, pietuose Panamos sąsmauka jungiasi su Pietų Amerika. Riba tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos laikoma Panamos ir Kolumbijos siena, rečiau – Panamos kanalas.
Gamtinė aplinka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Beveik visa Šiaurės Amerika yra ant Šiaurės Amerikos plokštės, nedidelė dalis ant Ramiojo vandenyno plokštės. Ant Ramiojo vandenyno plokštės yra Žemutinės Kalifornijos pusiasalis Meksikoje bei Kalifornijos pakrantė nuo San Diego iki San Francisko. Lūžis tarp Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos plokščių vadinamas San Andreaso lūžiu. Abi plokštės juda į šiaurę, tačiau Ramiojo vandenyno plokštė juda greičiau. Plokštės slysta viena kita, o kadangi susidaro trintis, čia dažni žemės drebėjimai.
Vakarine žemyno puse, kurią suformavo tektoninių plokščių sandūros, driekiasi jauni raukšliniai kalnai su keletu ugnikalnių. Tai Aliaskos kalnų grandinė, Uolėtieji kalnai, vakariniai Kordiljerai ir Vakarų Siera Madrė, kurie didžiąja dalimi susidarė prieš maždaug 80 mln. metų dėl Ramiojo vandenyno plokštės spaudimo į Šiaurės Amerikos plokštę. Aukščiausias Šiaurės Amerikos taškas yra Denalio kalnas (6194 m).
Žemyno šiaurėje yra Grenlandija, kurią dengia ledynas, o piečiau tarp Kanados ir JAV yra Didieji ežerai, likę po paskutiniojo ledynmečio. Čia yra didžiausias po Kaspijos jūros pasaulio ežeras, Aukštutinis ežeras, kurio plotas 82 tūkst. kv.km. Rytinėje dalyje yra Apalačai, kurie priklauso seniausiems pasaulio kalnams (susidarė prieš maždaug 400 mln. metų). Tarp Apalačų ir Uolėtųjų kalnų yra lygumų regionas, kuriuo teka Misūris ir Misisipė. Misisipės slėnis dar vadinamas Tornadų alėja, nes čia dažnai susidaro tornadai.
Didelė Šiaurės Amerikos dalis negyvenama, ypač žemės tolimoje šiaurėje, o dauguma žemyno gyventojų įsikūrę dideliuose miestuose.
Nuo 1931 m. oficialiu geografiniu Šiaurės Amerikos centru laikomas Regbio miestelis Šiaurės Dakotoje. Vietą žymi 4,5 m aukščio obeliskas.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visoje Šiaurės Amerikoje netrūksta derlingos žemės, mineralų bei iškastinio kuro. Ekonomiškai stipriausia žemyno valstybė yra JAV – turtingiausia ir galingiausia pasaulio šalis. Centrinės Amerikos valstybės silpnos ir priklauso nuo prekybos su JAV (iš dalies ir su Kanada bei Meksika) bei pastarosios teikiamos pagalbos.
Regioninis ir politinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugiau nei 90 % ploto užima trys didžiausios šalys (iš šiaurės į pietus): Kanada, JAV ir Meksika, o Centrinę Ameriką – daug mažų valstybių: Belizas, Gvatemala, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika ir Panama.
Kitos valstybės patenka į pietinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje išskiriamus Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regionus.
Dalis Karibų jūros regiono salų priklauso Europos valstybėms (buvusioms metropolijoms). Grenlandija priklauso Danijai autonominės teritorijos teisėmis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „GDP PPP, current prices“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2019-04-20.
- ↑ „GDP Nominal, current prices“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2019-04-20.
- ↑ „Nominal GDP per capita“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2019-04-20.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemėlapiai:
- Šiaurės Amerikos fizinis žemėlapis
- Šiaurės Amerikos politinis žemėlapis
- Šiaurės Amerikos googlemaps žemėlapis
| ||||||||||||||||
| |||||