Pensilvanija
| Pensilvanija Pennsylvania Pennsylvanie | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Harisburgas | ||||||
| Apygardos | 67 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų, Pensilvanijos vokiečių | ||||||
| Įkūrimo data | 1787 m. | ||||||
| Gubernatorius | Tom Wolf (D) | ||||||
| Gyventojų | 12 964 056 (5) | ||||||
| Plotas | 119 283 km² (33) | ||||||
| - vandens % | 2,7 % | ||||||
| Tankumas | 109 žm./km² (9) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Deiviso kalnas (979 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-PA | ||||||
| Tinklalapis | state.pa.us | ||||||
 Vikiteka |
PensilvanijaVikiteka | ||||||
Pensilvanija (angl. Commonwealth of Pennsylvania) – 2-oji JAV valstija, esanti šalies šiaurės rytuose. Sostinė – Harisburgas, didžiausias miestas – Filadelfija. Plotas – 119,3 tūkst. km²; 12,9 mln. gyventojų (2021 m.).
Valstija paskelbta 1787 m. gruodžio 12 d.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiąją dalį Pensilvanijos ploto užima Apalačų kalnai: pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi driekiasi jų kalnagūbriai – Mėlynieji kalnai ir Alegenio kalnai. Pastaruosiuose yra aukščiausia valstijos vieta – Deiviso kalnas (979 m). Tarp šių dviejų kalnagūbrių tęsiasi Didysis slėnis. Šiaurės vakaruose Alegenio kalnai leidžiasi į Apalačų plynaukštę ir Centrinių lygumų rytinį pakraštį, pietryčiuose Mėlynieji kalnai – į Pidmonto plynaukštę ir Atlanto pakrantės žemumą. Kalnuose yra karstinių reljefo formų, karstinių urvų (ilgiausias – Harlansburgo urvas, 6,7 kilometro).[2]
Pensilvanijos klimatas vidutinių platumų, eina iš jūrinio (rytuose) į žemyninį (vakaruose), pietryčiuose – subtropinis jūrinis. Aukščiausia temperatūra liepą +27–30 °C, sausį 0 – +2 °C, žemiausia – atitinkamai +14–18 °C ir -6–10 °C. Per metus iškrinta 850–1200 mm kritulių.[2] Šiaurės vakaruose žiemomis būna daug sniego. Vasarą – nedideli tornadai.
Rytinėje valstijos dalyje teka tiesiai į Atlanto vandenyną savo vandens nešančios upės – Saskvehana, Delaveras. Vakarinė dalis priklauso Misisipės baseinui – teka Ohajas su Alegeniu ir Monongahila. Šiaurės rytuose neilga atkarpa valstija siekia Erio ežerą. Yra tvenkinių (Reistono, Alegenio).
Dirvožemiai Apalačų kalnuose daugiausia rudžemiai, plynaukštėse – rūgštžemiai; vietomis yra išplautžemių.[2]
Pensilvanijos miškingumas – 58 %.[2] Miškai auga daugiausia kalnuose – vyrauja klevai, beržai, lazdynai, guobos, kaštonai, tuopos, uosiai, pušys. Kitur – kultūriniai kraštovaizdžiai. Įsteigtas Alegenio nacionalinis miškas, Vyšnių Slėnio, Džono Hainco, Erio, Ohajo upės salų nacionaliniai draustiniai, 124 valstijos parkai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valstija apgyvendinta tankiai, ypač pietrytinė dalis (Filadelfijos aglomeracija ir apylinkės) bei vakarinė dalis (aplink Pitsburgą). Rečiausiai gyvenama vidurio šiaurė.
Pensilvanija pasižymi gana gausia Pensilvanijos vokiečių bendruomene. Jiems priklauso uždaros religinės bendruomenės – menonitai ir amišai.
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 76,6 % (vokiečių, italų, airių, anglų, lenkų, prancūzų kilmės)
- afroamerikiečiai – 11,8 %
- lotynoamerikiečiai – 8,1 % (puertorikiečiai, meksikiečiai, dominikiečiai)
- azijiečiai – 4,5 % (kinai, vietnamiečiai, indai)
- indėnai – 1,1 %
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. duomenys[3]
- Filadelfija (1603,7 tūkst. gyv.)
- Pitsbergas (302,9)
- Alentaunas (125,8)
- Redingas (95,1)
- Eris (94,8)
- Skrantonas (76,3)
- Betlehemas (75,7)
- Lankasteris (58,0)
- Levitaunas (52,6)
- Harisburgas (50,0)
- Jorkas (44,7)
- Vilks Baris (44,3)
- Altūna (43,9)
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Geležies lydyklos buvo aprūpintos įvairių metalų rūdomis, kurių šioje valstijoje netrūksta. XIX amžiuje Pensilvanijoje suklestėjo akmens anglies gavyba ir juodoji metalurgija. Sunkioji pramonė XX a. pab. smuko, bet valstija vis dar gamina produktus iš metalo, transporto įrangą, įvairius mechanizmus, apdirba žemės ūkio produktus, gamina trąšas, įvairius produktus iš plastiko, gumos, molio, stiklo.
Valstijos pietryčiuose labiau išvystytas žemės ūkis. Pagrindiniai jo produktai yra galvijai, paukščiai, pieno produktai, kukurūzai, kviečiai, avižos, grybai, bulvės, įvairūs vaisiai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Pensilvanija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ USA: Pennsylvania, citypopulation.de
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuviai ir lietuviškas paveldas Pensilvanijoje
| |||||