Vašingtonas

Kitos reikšmės – Vašingtonas (reikšmės).

Vašingtonas angl. Washington, D.C.

Kapitolijus

Vašingtonas 38°53′42″ š. pl. 77°2′12″ v. ilg. / 38.89500°š. pl. 77.03667°r. ilg. / 38.89500; 77.03667 (Vašingtonas)

Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4)

Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Apygarda	Kolumbijos apygarda

Įkūrimo data	1790 m.
Meras	Muriel Bowser (D)

Gyventojų (2012)	632 323
Plotas	177 km²
Tankumas (2012)	3 572 žm./km²
Altitudė	0–125 m

Pašto kodas	20001-20098, 20201-20599
Tinklalapis	dc.gov
Vikiteka	Vašingtonas

Vašingtonas (oficialiai – Kolumbijos apygarda; angl. Washington, District of Columbia) – JAV sostinė, miestas šalies rytuose, prie Atlanto vandenyno. Miestas išsidėstęs prie Potomako upės ir jo intakų Anakostijos bei Rok Kryko. Nors pačiame mieste gyvena kiek daugiau nei 630 000 gyventojų, metropoliniame Vašingtono-Baltimorės regione gyvena apie 8,5 mln. žmonių (2010 m. surašymo duomenimis).

Istorija

Miestas įkurtas 1790 m. ir pavadintas pirmojo JAV prezidento Džordžo Vašingtono garbei. Vašingtono miesto planas buvo kruopščiai planuojamas nuo pirmųjų miesto metų – daugelis miesto gatvių tinklų buvo sukurti pagal pirminį planą. 1791 m. JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas pavedė prancūzų kilmės architektui ir miesto planuotojui Pjerui Šarliui Lanfanui suprojektuoti naująją šalies sostinę, o į pagalbą pasitelkė škotų geodezininką Aleksandrą Ralstoną, kad šis padėtų parengti miesto planą.^[1] Lanfano plane buvo numatytos plačios gatvės ir prospektai, išsišakojantys iš stačiakampių, kuriuose buvo numatyta vietos atviroms erdvėms.^[2] Lanfanas savo projektą grindė kitų didžiųjų pasaulio miestų, tarp jų Paryžiaus, Amsterdamo, Karlsrūjės ir Milano, planais, kuriuos jam buvo atsiuntęs Tomas Džefersonas.^[3] JAV sostine tapo nuo 1800 metų.

1821 m. įkurtas Džordžo Vašingtono universitetas.

Suskirstymas

Miestas suskirstytas į aštuonias apygardas (ward), kurios toliau skirstomos į neoficialius mikrorajonus, kurių, 2017 m. duomenimis, buvo 131. Kiekviena iš aštuonių apygardų renka po vieną narį į Kolumbijos apygardos tarybą ir kas dešimt metų apygardas perskirsto.^[4]

Ekonomika

Daugelis gyventojų dirba valstybės tarnyboje, paslaugų sferoje, prekybos ir finansų srityse. Išvystyta maisto, poligrafijos, karinė pramonė. Yra Vašingtono metropolitenas. Mieste taip pat yra nacionalinė mokslų akademija, JAV kongreso biblioteka, universitetai (didžiausias – Džordžo Vašingtono universitetas).

Transportas

Vašingtone yra trys didesni oro uostai. Ronaldo Reigano nacionalinis oro uostas yra kitoje Potomako upės pusėje Arlingtone, Virdžinijos valstijoje. Jame kyla ir leidžiasi JAV vidaus reisų lėktuvai. Tarptautinius skrydžius priima Vašingtono tarptautinis Daleso oro uostas, esantis už 42,3 km į vakarus nuo sostinės. Tarptautinis Baltimorės-Vašingtono T. Maršalo oro uostas įsikūręs už 51 km į šiaurės rytus Merilando valstijoje.

Architektūra

Mieste stovi baltas 169 m aukščio Dž. Vašingtono obeliskas, pastatytas 1848–1884 m. ir atidengtas 1888 m. spalio 9 d.; iki Eifelio bokšto pastatymo 1889 m. jis buvo aukščiausias statinys pasaulyje. Kongreso rūmų pastatas – Kapitolijus (1793–1865 m.), prezidento rezidencija – Baltieji rūmai (1792–1829 m.), vienas aukščiausių miesto statinių – Marijos Nekaltojo Prasidėjimo nacionalinė šventovė bazilika. Taip pat yra JAV nacionalinis muziejus, oreivystės ir astronautikos muziejus, nacionalinė Vašingtono dailės galerija, kitos dailės galerijos. Be turistinių traukos objektų Nacionalinėje alėjoje, saugomas kolonijinės ir federalinės architektūros paveldas Džordžtauno, Adams Morgano mikrorajonuose.

Sportas

Mieste 1994 m. vyko XV pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Sporto klubai:

Vašingtono „Wizards“ (krepšinis)
Vašingtono „Capitals“ (ledo ritulys)
Vašingtono „Redskins“ (Amerikietiškasis futbolas)
Vašingtono „Nationals“ (beisbolas)

Miestų partnerystė

Vašingtonas yra pasirašęs seserinių miestų sutartis su penkiolika miestų. Visi seseriniai miestai yra valstybių sostinės, išskyrus Sanderlandą, miestą Jungtinėje Karalystėje, iš kurio kilusi Džordžo Vašingtono giminė.^[5] Paryžius ir Roma turi miestų partnerių statusą dėl pastarųjų griežtos seserinių miestų politikos.^[6] Žemiau pateikiamas visų seserinių miestų sąrašas:

Bankokas, Tailandas (1962 m., atnaujinta 2002 ir 2012 m.)
Dakaras, Senegalas (1980 m., atnaujinta 2006 m.)
Pekinas, Kinijos Liaudies Respublika (1984 m., atnaujinta 2004 m. ir 2012 m.)
Briuselis, Belgija (1985 m., atnaujinta 2002 ir 2011 m.)
Atėnai, Graikija (2000 m.)
Paryžius, Prancūzija (2000 m., pasirašius draugystės ir bendradarbiavimo sutartį; atnaujinta 2005 m.)^[6]^[7]
Pretorija, PAR (2002 m., atnaujinta 2008 ir 2011 m.)
Seulas, Pietų Korėja (2006 m.)
Akra, Gana (2006 m.)
Sanderlandas, JK (2006 m., atnaujinta 2012 m.)^[5]
Roma, Italija (2011 m., atnaujinta 2013 m.)^[6]
Ankara, Turkija (2011 m.)
Brazilija, Brazilija (2013 m.)
Adis Abeba, Etiopija (2013 m.)^[8]
San Salvadoras, El Salvadoras (2018 m.)

Galerija

Kapitolijaus kalva, Nacionalinė alėja ir centrinė miesto dalis su JAV Kapitolijumi
Baltieji Rūmai
Džefersono memorialas
Adams Morgano mikrorajonas
Džodžtaunas su Kėjo tiltu
Nacionalinė katedra
Smitsono instituto pastatas
Vašingtono paminklas
Panorama nuo Vašingtono obelisko su stambiu planu matoma Katalikų bazilika
RFK stadionas

Šaltiniai

↑ Coleman, Christopher Bush (1920). Indiana Magazine of History. Indiana Historical Society. p. 109. Suarchyvuota iš originalo 2021-03-27. Nuoroda tikrinta 2020-12-13.
↑ „The L'Enfant and McMillan Plans“. National Park Service. Suarchyvuota iš originalo 2011-08-27. Nuoroda tikrinta 2008-05-27.
↑ Minta, Anna (2009). „Planning a National Pantheon: Monuments in Washington, D.C. and the Creation of Symbolic Space“. In Klaus Benesch; Jeffrey L. Meilke; David E. Nye; Miles Orvell (eds.). Public Space and the Ideology of Place in American Culture. Amsterdam—New York: Rodopi B.V. pp. 21–50. ISBN 978-90-420-2574-5. OCLC 644525117. Suarchyvuota iš originalo 2016-11-18.
↑ „Neighborhood Labels as Centroids“. opendata.DC.gov. DC Office of Planning. Suarchyvuota iš originalo 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2017-05-31.
↑ ^5,0 ^5,1 „DC Sister Cities“. D.C. Office of the Secretary. Suarchyvuota iš originalo 2015-11-04. Nuoroda tikrinta 2019-08-13.
↑ ^6,0 ^6,1 ^6,2 „Twinning with Rome“. Ville de Paris. Suarchyvuotas originalas 2011-06-08. Nuoroda tikrinta 2010-02-21.
↑ „Friendship and cooperation agreements“. Paris: Marie de Paris. Suarchyvuotas originalas 2016-04-03. Nuoroda tikrinta 2016-09-10.
↑ „DC & Addis to Become Sister Cities“. Tadias Magazine. Suarchyvuota iš originalo 2013-12-12. Nuoroda tikrinta 2013-12-06.

[c109-1] Coleman, Christopher Bush (1920). Indiana Magazine of History. Indiana Historical Society. p. 109. Suarchyvuota iš originalo 2021-03-27. Nuoroda tikrinta 2020-12-13.

[lenfant-2] „The L'Enfant and McMillan Plans“. National Park Service. Suarchyvuota iš originalo 2011-08-27. Nuoroda tikrinta 2008-05-27.

[3] Minta, Anna (2009). „Planning a National Pantheon: Monuments in Washington, D.C. and the Creation of Symbolic Space“. In Klaus Benesch; Jeffrey L. Meilke; David E. Nye; Miles Orvell (eds.). Public Space and the Ideology of Place in American Culture. Amsterdam—New York: Rodopi B.V. pp. 21–50. ISBN 978-90-420-2574-5. OCLC 644525117. Suarchyvuota iš originalo 2016-11-18.

[4] „Neighborhood Labels as Centroids“. opendata.DC.gov. DC Office of Planning. Suarchyvuota iš originalo 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2017-05-31.

[Sunderland-5] 5,0 ^5,1 „DC Sister Cities“. D.C. Office of the Secretary. Suarchyvuota iš originalo 2015-11-04. Nuoroda tikrinta 2019-08-13.

[ParisRome-6] 6,0 ^6,1 ^6,2 „Twinning with Rome“. Ville de Paris. Suarchyvuotas originalas 2011-06-08. Nuoroda tikrinta 2010-02-21.

[7] „Friendship and cooperation agreements“. Paris: Marie de Paris. Suarchyvuotas originalas 2016-04-03. Nuoroda tikrinta 2016-09-10.

[8] „DC & Addis to Become Sister Cities“. Tadias Magazine. Suarchyvuota iš originalo 2013-12-12. Nuoroda tikrinta 2013-12-06.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]