Pereiti prie turinio

Dobi-I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dobi-I
Tipas sportinis lėktuvas
Gamintojas Jurgis Dobkevičius,
Juozas Baranauskas (stalius),
Blusius (šaltkalvis)
Kūrėjas Jurgis Dobkevičius
Pirmas skrydis 1922 m. liepa
Baigtas naudoti 1925 m. gruodžio 1 d.
Būsena sudužęs
Pagaminta vnt. 1

Dobi-I – pirmasis lietuviškas lėktuvas. Tai vienvietis medinis sportinis vidursparnis monoplanas, pastatytas 1922 m. Jurgio Dobkevičiaus. Išbandytas tų pačių metų liepos pradžioje, Kauno aerodrome.[1]

Nebenaudotas po 1925 m. gruodžio 1 d. įvykusios avarijos.

Sparnų forma sudaryta iš kelių trapecijų. Sparnas - dviejų lonžeronų, 26 nerviūrų (2 x 13), iš jų kas trečia - sustiprinta. Nerviūros prie liemens ilgis -1,3 m. Dėžutiniai lonžeronai suklijuoti iš uosinių lentynų ir 1,5 mm klijuotės sienelių. Tarp liemens ir spyrių prisijungimo ašies abu lonžeronai sujungti iš viršaus ir apačios 1 mm klijuote į bendrą dėžutę (kesoną). Ši sparnų dalis dengta drobe, o laisvai nešantys sparnų galai dengti klijuote, kad būtų standūs veikiant eleronų sukimo momentams. Nekompensuoti 0,6 m² ploto eleronai - medinės konstrukcijos, dengti drobe. Jie abu gali būti palenkiami žemyn, kaip užsparniai didindami sparno keliamąją jėgą (flaperonai). Eleronai valdomi plieninių vamzdelių traukėmis nuo kabančios vairolazdės.

Sparnų spyriai - 30 mm storio plieniniai vamzdžiai profiliuoti aliuminio skarda. Jie prijungti prie liemens apatinių lonžeronų ir 50 mm plieninių vamzdžių, įtvirtintų tarp sparno lonžeronų 1,6 m atstumu nuo liemens kraštų.

J. Dobkevičiaus Dobi-I ir Lietuvos karo aviacijos DFW C.V

Trumpas, uodegos pusėn smarkiai plonėjantis, liemuo susideda iš keturių uosinių lonžeronų ir vienuolikos rėmų, priekinėje dalyje dengtų 1,5 mm, o užpakalinėje -1 mm klijuote. Variklinė liemens sekcija dengta 1 mm duraliuminio skarda. Apatiniai lonžeronai su dviem atskirais storesnės klijuotės rėmais sudaro variklio pagrindą.

60 l talpos benzino bakas, įrengtas tiesiog prieš piloto galvą, savo forma atitinka užapvalintus liemens viršutinės dalies kontūrus.

Prie piloto sėdynės abiejuose sparnuose įrengti celuloidiniai langeliai, atidengiantys dalį apžvalgos apačion.

Uodegos plokštumos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

0,7 m² ploto aukštumos vairas kaip ir 0,3 m² ploto posūkio vairas nekompensuoti, dengti drobe ir valdomi trosais, kurie su svirtimis paslėpti liemens viduje. Kilis ir stabilizatorius dengti 1 mm klijuote.

Važiuoklę sudaro amortizuojantis uodegos ramstis ir du 360 mm skersmens ratai ant pagrindinės ir pagalbinės ašių iš plieninių vamzdžių, paremtų dviem poromis profiliuotų uosinių "V" spyrių, kurie fiksuojami dviem kryžmais trosais. Ratų ašys profiliuotos duraliuminio skarda. Užsienio spaudoje buvo minima, jog esant blogam orui ar numatant leidimąsi menkai paruoštose aikštelėse bus montuojami didesni ratai.[2]

Oru aušinamas keturtaktis opozicinis dviejų cilindrų (180°), 3,164 litro darbinio tūrio, išvystantis 30 AG prie 1150 aps./min ir trumpalaikį 35 AG esant 1350 aps./min. vidaus degimo variklis HFM-2, pagamintas H. Haacke dirbtuvėse Berlyno priemiestyje Johanistalyje (vok. Johannisthal). Cilindrų skersmuo: 120 mm, stūmoklio eiga: 140 mm, suspaudimo laipsnis: 3,88, kuro sunaudojimas: 265 g*AG/h. Variklio resursas - 11 valandų.

Po karteriu įrengtas 6 l talpos tepalo bakelis. Orlaivyje naudotas 1,7 m skersmens ir 1,8 m žingsnio propeleris "Reschke".

Po bandomųjų skrydžių lėktuvas buvo nudažytas sidabrine spalva (celonas su aliuminio pudra). Ant posūkio vairo konstruktorius juoda spalva išvedžiojo savo monogramą "JD" (kirilica), už ką iš Lietuvos karo aviacijos lakūnų susilaukė kritikos.[3]

Dobi-I buvo įvertintas kaip sėkminga ir aerodinamiškai efektyvi konstrukcija, pasižyminti stabilumu ir geru valdomumu.[2][4] Dobi-I, nors ir varomas silpno variklio, išvystydavo labai didelį greitį - iki 175 km/h bei pasižymėjo geru kilimo greičiu, į 1000 m. aukštį pakildamas per 6 min., pagal šiuos rodiklius lenkdamas 160-200 AG galios varikliais varomus Pirmojo Pasaulinio karo lėktuvus. Lėktuvas taip pat pasižymėjo geromis sklendimo charakteristikomis, išjungus variklį greitį prarasdavo labai pamažu.[5] Dobi-I taip pat pasižymėjo dideliu tūpimo greičiu[3] (nors NACA memorandume teigiama priešingai)[5] ir, dėl siauros važiuoklės, reikalavo labai tikslaus pilotavimo tūpimo metu. Dėl šių priežasčių, vengdamas avarijų, J. Dobkevičius neleido kitiems pilotams skraidyti šiuo lėktuvu.[3]

1923 m. vasaros pabaigoje J. Dobkevičius ketino skristi į Petrogradą aplankyti jaunystės draugų. Skrydžio metu nuo vibracijos nutrūko benzino vamzdelis, dėl ko išjungtu varikliu teko leistis laukuose prie Zarasų. Po lauke atlikto remonto kylant lėktuvas patyrė avariją, dėl kurios suplanuotą kelionę teko nutraukti.

Dėl prieš piloto veidą sumontuoto kuro bako Dobi-I pasižymėjo prastu matomumu pirmyn. 1925 m. gruodžio 1 d. tūpdamas Aleksoto aerodrome J. Dobkevičius nepastebėjo prie pat nusileidimo tako sustojusio vežimo, jį užkabino lėktuvo sparnu, sudaužė lėktuvą ir susilaužė koją. Po šios avarijos lėktuvas buvo išardytas.

Charakteristikos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DOBI-I brėžiniai iš N.A.C.A. Technical memorandum No.301
  1. „Kauno miesto savivaldybė Aleksoto seniūnija“. kaunas.lt. 2015-03-23. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-07. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
  2. 2,0 2,1 The Dobkevicius Monoplane / Aeronautical Engineering, October 18, 1922
  3. 3,0 3,1 3,2 J.Dobkevičiaus Dobi-I, "Plieno Sparnai" Nr. 2, 1994 m, https://www.plienosparnai.lt/page.php?44
  4. Der Dobkewitsch-Sportdecker, dar erste Flugzeug litauischer Konstruktion. // Illustrierte Flug-Woche, 4 Jahrg. 17. Heft, Leipzig, 16 August 1922., p. 216-218.
  5. 5,0 5,1 LIGHT AIRPLANE OF LITHUANIA “Dobkevicius” Monoplane* // LIGHT AIRPLANES OF FRANCE, GERMANY, ITALY, BELGIUM, HOLLAND, CZECHOSLOVAKIA AND LITHUANIA, TECHNICAL MEMORANDUM, Compiled by the National Advisory Committee for Aeronautics, February, 1925., p. 36