Kovo 28
Išvaizda
Vasario – Kovas – Bal | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | ||||
4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 |
2024 |
Kovo 28 yra 87-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 88-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 278 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Girmantė – Odeta – Rimkantas – Siksta – Sikstas
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1514 – Žygimantas Senasis išleido nuostatus, kaip tvarkyti dvarų ir valstiečių pajamas.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1875 m. – Jurgis Kubilius, Lietuvos karinis veikėjas, generolas (m. 1961 m.).
- 1891 m. – Juozas Žilevičius, kompozitorius, muzikologas, vargonininkas, išeivis (m. 1985 m.).
- 1911 m.:
- Ona Juodytė-Chadaravičienė, lietuvių dramos ir kino aktorė (m. 1994 m.).
- Zenonas Nomeika, vargonininkas virtuozas, pianistas, pedagogas, chorvedys (m. 1976 m.).
- 1923 m. – Alfredas Kulpa-Kulpavičius, lietuvių dailininkas, architektas, architektūros mokslų daktaras (1951 m.). (m. 2007 m.).
- 1924 m. – Alfonsas Basalykas, Lietuvos geografas, geografijos mokslų daktaras (m. 1986 m.).
- 1925 m. – Alfonsas Giedraitis, agronomas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
- 1926 m. – Kazimieras Pūras, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vertėjas (m. 2023 m.).
- 1928 m. – Nesse Godin, Lietuvos žydų kilmės JAV mokytoja, istorikė (m. 2024 m.).
- 1937 m. – Leonardas Lukoševičius, Lietuvos gydytojas biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1938 m. – Vaclovas Juodpusis, Lietuvos muzikologas.
- 1943 m. – Kęstutis Gaška, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1944 m. – Janina Mikalajūnienė-Kareniauskaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1945 m.:
- Aleksandras Kriščiūnas, Lietuvos fizioterapinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kardiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Rimantas Smetona, kino ir televizijos režisierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1948 m. – Stasys Jonauskas, Lietuvos poetas, žurnalistas, redaktorius.
- 1951 m. – Kęstutis Antanėlis, Lietuvos kompozitorius, architektas, dailininkas (m. 2020 m.).
- 1952 m. – Juozas Algimantas Bliūdžius, agronomas ir pedagogas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Algirdas Miškinis, Lietuvos ekonomistas, diplomatas, politologas, socialinių mokslų daktaras.
- 1957 m. – Edmundas Kilkus, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1958 m. – Petras Pavilonis, Lietuvos, Marijampolės rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1959 m. – Gintautas Abarius, lietuvių pianistas, kompozitorius (m. 2010 m.).
- 1960 m.:
- Genadijus Trusovas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.
- Vitalija Jagelavičienė, Jonavos rajono pedagogė, vietos savivaldos veikėja.
- 1961 m. – Jelena Grišvina, Lietuvos baleto artistė, pedagogė.
- 1962 m. – Rimantas Petukauskas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Žilvinas Aukštikalnis, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1966 m. – Algimantas Variakojis, finansininkas.
- 1974 m. – Mindaugas Timinskas, lietuvių krepšininkas.
- 1987 m. – Vaidas Baumila, Lietuvos dainininkas.
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1818 – Otonas Praniauskas, religinės literatūros rengėjas (m. 1878);
- 1896 – Stasys Raudonis, poetas (m. 1935).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1831 m. – Mykolas Jeronimas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1744 m.).
- 1937 m. – Mikas Bagdonas, Lietuvos diplomatas, politinis veikėjas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1894 m.).
- 1942 m. – Domas Grabys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1897 m.).
- 1945 m. – Alfonsas Lipniūnas, lietuvių katalikų kunigas, pamokslininkas, Štuthofo kalinys (g. 1905 m.).
- 1947 m. – Jurgis Byla, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, teisininkas, lietuvių spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1890 m.).
- 1950 m. – Antanas Macijauskas, Lietuvos inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, Didžiojo Vilniaus seimo delegatas (g. 1874 m.).
- 1954 m. – Jurgis Bobelis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1895 m.).
- 1964 m. – Kazimieras Žižiūnas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (g. 1895 m.).
- 1977 m. – Stepas Jukna, aktorius (g. 1910 m.).
- 1980 m. – Vladas Karvelis, Lietuvos ir SSRS karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, Raudonosios Armijos generolas majoras (g. 1901 m.).
- 1984 m. – Liudas Balvočius, žurnalistas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas (g. 1905 m.).
- 1990 m. – Liudas Gedgaudas, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (g. 1911 m.).
- 2000 m.:
- Albertas Petras Bluzmanas, Lietuvos botanikas fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius (g. 1915 m.).
- Leonas Mackevičius, Lietuvos inžinierius technologas, technologijos mokslų daktaras (g. 1913 m.).
- 2007 m. – Regina Volkaitė-Kulikauskienė, Lietuvos archeologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos mokslų akademijos narė – korespondentė.[1] (g. 1916 m.).
- 2008 m. – Antanas Paulavičius, pedagogas, chorvedys, kompozitorius, literatas (g. 1924 m.).
- 2009 m. – Jonas Lukauskas, ekonomistas, LKP ir Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (g. 1935 m.).
- 2014 m. – Antanas Andrius Bielskis, Lietuvos inžinierius radiotechnikas, pedagogas (g. 1937 m.).
- 2020 m. – Eglė Juodvalkė, JAV lietuvių poetė, žurnalistė (g. 1950 m.).
- 2021 m. – Stanislava Aldona Gedvilaitė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė (g. 1935 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 845 – Vikingai sudegino Paryžių.
- 1566 – įkurta Valeta, Maltos sostinė.
- 1794 – Natanielis Brigsas (Nathaniel Briggs) užpatentavo skalbimo mašiną.
- 1854 – Krymo karas: Anglija ir Prancūzija paskelbė karą Rusijai.
- 1930 – Turkijos miestai Konstantinopolis ir Angora pervadinti į Stambulą ir Ankarą.
- 1939 – F. Frankui užėmus Madridą baigėsi Ispanijos pilietinis karas.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1515 m. – Šventoji Teresė iš Avilos, Ispanijos vienuolė ir mistikė, karmeličių nuostatų reformatorė. Kanonizuota 1622 m (m. 1582 m.).
- 1592 m. – Janas Amosas Komenskis, čekų humanistas, rašytojas, pedagogas[3][4] (m. 1670 m.).
- 1750 m. – Sebastián Francisco de Miranda Rodríguez, Venesuelos politikas, revoliucionierius, aukšto rango karininkas (generalisimas) (m. 1816 m.).
- 1862 m. – Aristidas Briandas, Prancūzijos ir tarptautinis politinis veikėjas (m. 1932 m.).
- 1863 m. – Sylvain Lévi, prancūzų indologas ir budologas (m. 1935 m.).
- 1868 m. – Maksimas Gorkis, žymus rusų rašytojas ir publicistas. Socrealizmo literatūros pradininkas. Ilgą laiką gyveno Italijoje (m. 1936 m.).
- 1892 m. – Corneille Jean François Heymans, 1938 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (m. 1968 m.).
- 1912 m. – Kadzuo „Lokys“ Taoka, vienas garsiausių Japonijos gangsterių (m. 1981 m.).
- 1922 m. – Theodor Paul Albrecht, kaip ir jo vyresnis brolis Karl Albrecht buvo Aldi koncerno savininkas (m. 2010 m.).
- 1928 m. – Zbignevas Bžezinskis, JAV politologas, sociologas, valstybės veikėjas.
- 1942 m.:
- Danielis Denetas, JAV filosofas (m. 2024 m.).
- Nilas Gordonas Kinokas, žymus Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos politinis veikėjas.
- 1944 m.:
- Rikas Baris, JAV krepšininkas, laikomas vienu geriausiu lengvojo krašto puolėju.
- Rudolph William Louis Giuliani III, Niujorko teisininkas ir politikas.
- 1948 m. – Alechandras Toledas, Peru ekonomistas ir politikas, 2001–2006 m. Peru prezidentas.
- 1953 m. – Jūratė Marija Kardauskienė, Lenkijos lietuvių saviveiklininkų vadovė, Punsko lietuvių kultūros namų direktorė.
- 1963 m. – Bernice Albertine King, antroji dukra ir jauniausias pilietinių teisių lyderio Martino Liuterio Kingo ir Koretos Skot King vaikas.
- 1970 m. – Vince Vaughn, JAV aktorius.
- 1980 m. – Luke Walton, JAV krepšininkas rungtyniaujantis Los Angeles „Lakers“ klube.
- 1982 m. – Valteris Chuljanas Martinesas, Hondūro futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo arba saugo pozicijoje. Yra Hondūro klubo C.D. Marathón žaidėjas, nuo 2002 m. rungtyniauja nacionalinėje rinktinėje.
- 1985 m. – Stanislasas Vavrinka, Šveicarijos sportininkas, 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių dvejetų varžybų bronzos medalio laimėtojas.
- 1986 m. – Stefani Gabriella Germanotta, JAV dainininkė išgarsėjusi hitu „Just Dance“.
- 1987 m. – Kagnė Lyn Karter, amerikiečių pornografinių filmų aktorė, foto modelis ir buvusi striptizo šokėja (m. 2024 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 193 m. – Publijus Helvijus Pertinakas, Romos imperatorius trumpą laiką-86 dienos (g. 126 m.).
- 1655 m. – Marija Eleonora iš Brandenburgo, Brandenburgo princesė, Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo žmona (g. 1599 m.).
- 1881 m. – Modestas Musorgskis, rusų kompozitorius, romantikas, „Galingojo sambūrio“ narys (g. 1839 m.).
- 1943 m. – Sergejus Rachmaninovas, rusų kompozitorius, pianistas ir dirigentas (g. 1873 m.).
- 1969 m. – Dvaitas Eizenhaueris, JAV kariškis, politikas, prezidentas. 1949 m. tapo pirmuoju NATO (North Atlantic Treaty Organization) Vyriausiuoju kariuomenės vadu (g. 1890 m.).
- 1982 m. – William Francis Giauque, JAV chemikas, 1949 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[6] (g. 1895 m.).
- 1985 m. – Markas Šagalas, žymus rusų-žydų postimpresionizmo tapytojas (g. 1887 m.).
- 1987 m.:
- Maria Augusta von Trapp, austrų dainininkė[7] (g. 1905 m.).
- Patrick Troughton, britų aktorius[8] (g. 1920 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2006 – Kasparas Vainbergeris (Caspar Weinberger), buvęs JAV gynybos sekretorius.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 217 psl.
- ↑ Netekome talentingos kilimų rašto kūrėjos. Klevų alėja. 2021-04-06. Nuoroda tikrinta 2024-12-07.
- ↑ Janas Amosas Komenskis Archyvuota kopija 2008-01-15 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Article by the psychologist Jean Piaget on the importance of Comenius Archyvuota kopija 2006-10-03 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Maria Augusta von Trapp. Biografija. Archyvuota kopija 2011-06-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Patrick Troughton. Informacija.