Pereiti prie turinio

Golfas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Golfas
Golfo kamuoliukas
Tipas Lauko sporto šaka
Valdymo organas Karališkasis ir istorinis Sent Andruso golfo klubas,
JAV golfo asociacija,
Tarptautinė golfo federacija
Sukurtas XV a., Škotijoje
Įranga Golfo kamuoliukai, lazdos ir kt.
Olimpiadose 1900, 1904, 2016, 2021, 2024

Golfas – sportinis lauko žaidimas, laisvalaikio leidimo būdas. Golfas žaidžiamas nuo 30 iki 80 ha su gamtinėmis kliūtimis lauke, kuriame būna įrengta 9 arba 18 duobučių kamuoliukams įridenti. Žaidžiama naudojant nedidelius kamuoliukus bei įvairių dydžių bei formų lazdas (vadinamąsias riedmušas).[1]

Golfas kildinamas iš XIV a. škotų piemenų žaidimo. Piemenys medine lazda smūgiudavo akmenukus iki nustatytos ribos. XV a. pradžioje, St. Andrews mokiniai, prie Dandžio, Škotijoje, susidomėjo žaidimu su nendrinėmis lazdomis ir kamuoliais. Nuo Karališkojo ir St. Andrews senovinio golfo įkūrimo bei pirmųjų golfo taisyklių išspausdinimo 1754 m. golfas populiarėjo. Paplito po Angliją, britų kolonijas. 1860 m. pravestas pirmasis golfo turnyras, atvirasis britų čempionatas. 1895 m., pravestas JAV golfo atvirasis čempionatas. 1916 m. įsteigta Profesionaliųjų golfo žaidėjų asociacija (PGA), išpopuliarinusi profesionalų golfą.

1893 m. vyko pirmasis moterų turnyras, 1946 m. įvyko atvirasis moterų čempionatas. 1955 m. – Danijos PGA Čempionatas.

Golfas Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
ECGK aikštynas netoli Vilniaus
NGR aikštynas prie Klaipėdos
SGK aikštynas prie Elektrėnų

2000 m. golfas pradėtas žaisti Lietuvoje. Didžiosiose Lapėse įrengtas pirmasis 9 laukų golfo aikštynas (golfo klubas „Elnias“),[2] iki 2006 m. buvęs vieninteliu Lietuvoje. Šiuo metu golfo klubas "Elnias" uždarytas.

Dabar įrengti 5 golfo aikštynai, veikia Lietuvos golfo federacija, nuolat rengiami aukšto lygio Lietuvos atvirieji bei uždarieji čempionatai, golfo klubai nuolatos organizuoja komercinius turnyrus, nustatyta Lietuvos golfo žaidėjų reitingavimo sistema.[3] 2024 m. Lietuvos atvirąjį golfo mėgėjų čempionatą vyrų turnyre laimėjo Lietuvos atstovas Giedrius Mackelis, moterų varžybose nugalėtoja tapo taip pat Lietuvos golfo žaidėja Rugilė Pauliukonytė.

Golfo klubai Lietuvoje pasižymi tinkamomis įvairiomis natūraliomis gamtinėmis sąlygomis: tvenkiniais, vandens protakomis, smėlynais, kalvomis. Vietomis reljefo aukščio skirtumai siekia iki 30 metrų.[4]

Lietuvos golfo aikštynai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2024 m. šalyje veikia 5 golfo aikštynai:

Golfas olimpinėse žaidynėse

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Golfas olimpinėse žaidynėse.

1900 m. vasaros olimpinės žaidynėse golfas debiutavo kaip olimpinis sportas. 1904 m. vasaros olimpinės žaidynėse jis irgi buvo, tačiau tada pašalintas.

2009 m. Kopenhagoje nuspręsta grąžinti golfą į 2016 m. olimpiadą. Nuspręsta, kad golfas bus žaidžiamas 2016 m. ir 2020 m. vasaros olimpinės žaidynėse.

Golfo programą sudaro dvi individualios rungtys moterims ir vyrams.

Olimpiniai medaliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vieta Šalis Auksas Sidabras Bronza Suma
1 JAV JAV (USA) 3 3 5 11
2 Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė (GBR) 1 1 1 3
3 Kanada Kanada (CAN) 1 0 0 1
3 Pietų Korėja Pietų Korėja (KOR) 1 0 0 1
5 Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija (NZL) 0 1 0 1
5 Švedija Švedija (SWE) 0 1 0 1
7 Kinija Kinija (CHN) 0 0 1 1
Iš viso 6 6 7 19

Olimpiniai golfo parkai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metai Miestas Parkas
1900 Prancūzija Paryžius Compiègne golfo klubas
1904 Jungtinės Amerikos Valstijos Sent Luisas Glen Echo Country klubas
2016 Brazilija Rio de Žaneiras Olimpinis golfo laukas
2021 Japonija Tokijas Kasumigaseki golfo klubas
2024 Prancūzija Paryžius Le Golf National
2028 Jungtinės Amerikos Valstijos Los Andželas Riviera Country Club

Golfas yra tikslumo žaidimas, kuriame žaidėjai smūgiuoja kamuolį su riedmuša iš 18 duobučių sudarytu taku, kuris turi pradžios žymą ir duobutę kitame gale, į kurią turi įkristi kamuoliukas. Žaidimo tikslas yra įridenti kamuoliuką į visas 18 duobučių, atliekant kuo mažiau smūgių. Pagrindiniai golfo turnyrai yra sudaryti iš keturių etapų (72 duobutės), žaidžiant po vieną etapą per dieną. Tokia tvarka iš žaidėjų reikalauja puikios koncentracijos per rungtynes ir suteikia žaidėjui geriausią galimybę įveikti tako sunkumus.

Yra pripažintos dvi rungtynių formos:

  • Mačas, kuriame du žaidėjai ar dvi komandos žaidžia su nustatytu duobučių skaičiumi (18, 36, 54 ar 72). Duobutę laimi žaidėjas ar komanda, kuri pataiko į ją kamuoliuką, atlikę mažiausiai smūgių.
  • Smūgiavimo žaidimas, kuriame atskiri žaidėjai ar komandos žaidžia su nustatytu duobučių skaičiumi (18, 36, 54 ar 72). Laimėtojas yra žaidėjas ar komanda turinti mažiausią bendrą smūgiavimų sumą.

Be šių dviejų rungtynių tipų yra dar keli variantai:

  • Mono žaidimas, kiekvienas golfo žaidėjas žaidžia prieš kelis oponentus (smūgiavimo žaidime), ar vieną oponentą (mače).
  • Dvigubas – šiame žaidime komanda, sudaryta iš dviejų žaidėjų, žaidžia prieš oponentų komandą. Yra trys komandinių rungtynių tipai. „Ketvertuose“ (foursomes) kiekviena komanda žaidime naudoja po vieną kamuoliuką ir komandų žaidėjai smūgiuoja jį paeiliui. „Naujokų“ (greensome) žaidime kiekvienas žaidėjas iš kiekvienos komandos naudoja po kamuoliuką. Antruoju smūgiu kiekviena komanda smūgiuoja geriausioje pozicijoje esantį savo kamuoliuką. Po kiekvieno pataikymo į duobutę užrašomas kiekvienos komandos geriausias rezultatas.

Golfo takas yra sudarytas iš 18 duobučių, išdėstytų natūralioje aplinkoje. Kiekvienas takas, suplanuotas tako dizainerio, yra individualus. Be to, plotas, suplanuotas žaidimo tikslams – takas turi natūralių gamtinių klūčių, kurios reikalauja išskirtinio atidumo kiekvienai duobutei. Atstumas tarp duobučių gali būti nuo 90 m. iki 550 m.

Priklausomai nuo atstumo ir take esančių kliūčių, yra nustatytas atitinkamas smūgiavimų, pataikymui į duobutę, skaičius – lygiais (PAR). Per smūgiavimo žaidimo turnyrą, kiekvieno žaidėjo bendras smūgiavimo skaičius yra palyginamas su standartu riedmušai duobučių skaičius, kurį paprastai reikia įveikti, yra nuo 70 iki 72.

Taurių varžybos ir čempionatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dubai Desert Classic turnyras (2001 ,.).

Pasaulio žaidėjų reitingai kas dveji metai yra nustatomi Tarptautinės federacijos PGA vyrų profesionalų turnyruose. Kiekvienas žaidėjas kaupia taškus mažiausiai iš 40 turnyrų, per 4 pagrindinius čempionatus ir vyrų profesionalų lygoje – Profesionalų golfo žaidėjų asociacija (PGA) visame pasaulyje (Europoje, JAV, Pietų Afrikoje, Azijoje ir Pietų Pusrutulyje). 4 pagrindiniai turnyrai, kurie sudaro Grand Slam, yra: Meistrų (Masters Tournament; Ogastoje, Džordžija, nuo 1934 m.), Atvirasis JAV (US Open; nuo 1895 m., kiekvienais metais žaidžiamas kitame take), Atvirasis Britanijos (British Open; nuo 1860 m., žaidžiamas Škotijoje ir Anglijoje, viename iš 10 galimų takų) ir JAV PGA turnyras (USPGA; nuo 1916 m., JAV skirtinguose takuose).

Prestižiniame Ryder taurės čempionate dalyvauja Europos ir Amerikos komandos. Varžybos nuo 1927 m. vyksta kas dveji metai, pakaitomis JAV ir Europos takuose. Galiausiai, komandų iš trijų narių Pasaulio taurė, Danchilo taurė (Dunhill`s Cup), nuo 1953 m. žaidžiama kiekvienais metais. Moterų profesionalų lyga sudaro 40 turnyrų, vykstančių per vienerius metus. Yra 4 pagrindiniai turnyrai: Atvirasis JAV (US Open; nuo 1946 m.), Moterų PGA čempionatas (Ladies` PGA; nuo 1955 m.), Nabisco čempionatas (1972 m.) ir Du Maurier Classic (nuo 1984 m.). Nuo 1990 m. kas dveji metai Amerikos profesionalų komanda žaidžia prieš Europos komandą Solheim Taurės varžybose.

Golfo žaidėjai turi pritaikyti savo techniką ir įgūdžius prie aplinkos, kurioje jie žaidžia. Atsižvelgti į oro sąlygas – vėją, lietų ir žemės drėgnumą – kurie turi svarbų poveikį kamuoliuko trajektorijai.

Pirmasis ir antrasis smūgiavimas į duobutę paprastai yra ilgi ir labai svarbūs rezultatui. Golfo žaidėjas siekia sklandaus judesio, tikslaus sąlyčio ir gero užbaigimo.

Būdami prie pievelės, žaidėjai turi įvertinti atstumą iki duobutės ir pasirinkti tinkamą metalinę riedmušą. Golfo žaidėjas smūgiuoja kamuoliuką į taikinį lėtai ir aukštai arba riedančiai.

Išmušimas iš duobelės Duobelę ne visuomet galima traktuoti kaip kliūtį. Kai kurie golfo žaidėjai labiau mėgsta duobeles nei aukštą žolę, nes kamuoliuko atoveikis ant smėlio paviršiaus yra geriau nuspėjamas. Naudodamas smėliui skirtą pleištinę riedmušą, žaidėjas smūgiuoja į smėlį už kamuoliuko, pastarojo nepaliesdamas.

Varymas Visi varymo pievelių takai turi vienodą paviršių, bet tai nereiškia, kad kamuoliukai riedės tuo pačiu greičiu. Padedant golfo žaidėjams įvertinti kamuoliuko riedėjimo trajektorijas kiekvienai pievelei, yra nustatoma skalė, vadinama stemp matuokliu. Baigiamajam kamuoliuko varymui yra svarbu, kad golfo žaidėjas įvertintų pievelę iš skirtingų kampų: jis analizuoja kamuoliuko trajektoriją iki duobutės, po to trajektoriją nuo duobutės iki kamuoliuko. Pats smūgis turi būti atliktas švytuokliniu judesiu, neįsitempiant.

Golfo žaidėjai turi atrasti jiems patogiausią riedmušos laikymo būdą. Geras laikymas sumažina įtempimą rankose ir padidina rankų lankstumą bei smūgio tikslumą.

Riedmuša – lazda, kuria smūgiuojama. Žaidžiant take reikalingos kelių tipų riedmušos. Reikiamam atstumui įveikti ir pagal konkrečią situaciją, žaidėjai pasirenka atitinkančias savybes turinčią riedmušą. Pirmosios riedmušos buvo pagamintos iš medžio. Įrangos tobulinimas padidino smūgių tikslumą ir atstumą, kurį kamuoliukas skrieja.

Kadangi buvo pradėti gaminti sunkesni kamuoliukai, reikėjo tvirtesnės medienos riedmušoms, dėl to palaipsniui pradėtos naudoti sintetinės medžiagos. Šiandien tai plienas, grafitas, titanas ir lydiniai pakeitę medieną naudojamą riedmušų galvutėms ir kotams.

  • Medinės riedmušos – naudojamos didelių nuotolių smūgiams. Yra sunumeruotos nuo 1 iki 7, ar net iki 9, priklausomai nuo jų stiprumo. 1-o medinė riedmuša (Driver) dažniausiai naudojama pirmam smūgiavimui.
  • Metalinės riedmušos – naudojamos kamuoliuko varymui pievelėje. Jos sunumeruotos nuo 1 iki 9, priklausomai nuo mušimo aukštyn reikalingos plieninės galvutės: 1–4 numerių riedmušos turi mažiausią mušimo aukštyn kampą ir naudojamos tolimoms distancijoms, tuo tarpu 8 ir 9 numerio riedmušos turi didžiausią mušimo aukštyn kampą ir naudojamos trumpoms distancijoms pievelėje.
  • Pleištinės riedmušos – naudojamos ypatingais atvejais. Jų kotas yra trumpesnis nei metalinių, kad būtų užtikrinta geresnė kamuoliuko trajektorija. Plati galvutė su dideliu kamuoliuko mušimo kampu leidžia tiksliai smūgiuoti. Žaidėjas pievelėje naudoja padavimo pleištą, o duobelėje naudoja smėlio pleištą, kad galėtų išmušti iš jos kamuoliuką, suteikdamas jam aukštą parabolinę skriejimo trajektoriją. Aukšto lėto padavimo pleištas naudojamas sudėtingais atvejais duobelėse ir aukštoje žolėje aplink pievelę.
  • Lazda įridenimui – riedmuša su tiesia, pilna kamuoliuko smūgiavimo plokštuma, naudojama ridenimo smūgiams pievelėje, kai žaidėjui reikia nutaikyti kamuoliuką maksimaliu tikslumu.