Asirai

Šis straipsnis apie dabartinę etninę grupę. Apie senovinę tautą skaitykite straipsnyje Asirija.

Asirai
Persijos asirai, XIX a.
Gyventojų skaičius	iki 4,2 mln.
Populiacija šalyse	Irakas: 500 000 Sirija: 877 000-1 200 000 Iranas: 74 000–103 000 Turkija: 15 000–24 000^[1] Jordanija: 500 000 Jungtinės Amerikos Valstijos: 500 000
Kalba (-os)	neoaramėjų, arabų, farsi ir kt.
Religijos	krikščionys (Rytų katalikai bei ortodoksai)
Giminingos etninės grupės	mhalamiai, kiti semitai

Asirai, aisoriai, sirai (aturajai, surajai) – Azijos tauta, kilusi iš Derlingojo pusmėnulio. Gyvena daugiausia Irake, Irane, Turkijoje, Sirijoje, Libane, JAV, Armėnijoje ir kitur. Duomenys apie populiaciją labai skirtingi: nuo 350 tūkst. iki 4,5 mln. Kalba semitų kalbų šeimai priklausančia naująja aramėjų kalba (dar vadinama sirų, arba asirų), taip pat arabų, armėnų, persų ir kt. kalbomis. Raštas – sirų rašto pagrindu.

Tradiciškai verčiasi žemdirbyste, sodininkyste bei gyvulininkyste. Išsaugojo tautiškumą, kultūros savitumą (gausų pasakojamąjį folklorą). Susiformavo inteligentija.

Dauguma asirų yra krikščionys, priklausantys įvairioms Rytų krikščionių bažnyčių denominacijoms (Asirijos Rytų bažnyčia, Chaldėjos katalikų bažnyčia, Sirijos ortodoksų bažnyčia, Maronitų bažnyčia ir kt.).

Asirai laiko save Asirijos valstybės, gyvavusios apie 1950–605 m. pr. m. e. vidurio ir šiaurinėje Mesopotamijoje (dabartinis Irakas), gyventojų palikuonimis. Ilgainiui persikėlė į Vidurinę Aziją, Užkaukazę, Indiją. XIX a. dalis asirų atsikėlė į Rusiją, 1928 m. – į Armėniją^[2].